Kaip suderinti vebinarą su kiaušinienės kepimu?

Kaip suderinti vebinarą su kiaušinienės kepimu?

Ką darote, jei dalyvaujate seminare ir staiga užsinorite valgyti? Jei seminaras geras, sau kartojate, kad maistas smegenims irgi svarbus. Jei seminaras prastas, alkis padės jums sukaupti valią ir palikti salę. Jei labai nejauku, galbūt apsimesite, kad kažkas jums skambina, o tada lyg netyčia į salę nebegrįšite… Net valstybinių institucijų darbuotojai, kurie dažnai į mokymus ateina tam, kad gautų sertifikatą, paprastai iškenčia tik pirmąją dalį iki pietų pertraukos. Antroje dalyje paprastai lieka tik tie, kuriems įdomu.

Tačiau internete – viskas kitaip. Vebinare gali dalyvauti kad ir šimtas žmonių, bet vedėjas niekada nežino, kiek iš jų tuo metu išėjo kepti kiaušinienės. Kaip įsitikinti, kad klausytojai tikrai dalyvauja? O jei nedalyvauja, kaip patraukti jų dėmesį?

Vieną iš „Toastmasters“ klubo vakarų vedusi Kristina Udrienė tvirtina, kad ją buvo apėmęs keistas jausmas, kurio nebūna vedant vakarus gyvai. Trūko fizinio ryšio – rankų paspaudimo, akių kontakto, gyvų šypsenų, plojimų. Tomis akimirkomis, kai reikėdavo užpildyti pauzes, ji jautėsi lyg kalbėtųsi pati su savimi. Taip pat buvo labai sunku sustabdyti kalbančius pašnekovus, net jei jie nuklysdavo nuo temos. „Toks jausmas tarsi nekontroliuotum padėties“ – dalijasi klubo narė. Po šio vakaro ji susimąstė, kad vertėtų klubo vakare įsivesti taisyklę, kad dalyviai neišjungia kameros ir visada yra matomi: „Bendraujant per ekraną sunku jausti gyvą kontaktą, o kai nematai, su kuo kalbi, nesupranti, ar išvis tavęs kažkas klausosi. Net telefonu kalbantis daugiau aiškumo – girdi atodūsį, pritarimą. O čia – nieko“.

 „Skirtumas tarp „gyvai“ ir nuotoliniu būdu vykstančių mokymų yra tas, kad labai lengvai auditorijos dėmesys gali nukrypti į šalį, – pabrėžia viešojo kalbėjimo ir lyderystės klubo „First Toastmasters of Lithuania“ prezidentė Daiva Suchockaitė, – Todėl ir yra taip svarbu įtraukti žmones, kad jie pasijustų svarbia susitikimo dalimi. Vedėjas turi nepamiršti, kad tai yra lygiai toks pats bendravimas su auditorija kaip ir stovint prieš ją. Geras būdas yra į žmones kreiptis vardu“.

Vienas dalykas yra stebėti iš šalies, o visai kitas – jaustis renginio dalimi. D. Suchockaitė įsitikinusi, kad „Toastmasters“ klubų vakaruose dalyvauti ir kartu gaminti valgyti yra neįmanoma. Net jei tą vakarą dalyvis nesako kalbos, bet, pavyzdžiui, sako vertinimą, jis turi būti atidus, kad girdėtų, kas buvo kalboje sakoma. Ji įsitikinusi, kad tokį patį modelį būtų galima pritaikyti ir verslo vebinaruose. Jei dalyvių labai daug, skirtingi vaidmenys gali būti duodami tada, kai jie išskirstomi į „pokalbių kambarius“

D. Suchockaitė nesutinka, kad dalyviai turėtų privalomai įsijungti kameras„Pati mėgstu išsijungti kamerą ir manau, kad tai visiškai normalu. Jei žiūrėčiau pro langą įsijungusi kamerą, gali susidaryti įspūdis, kad esu abejinga tam, kas sakoma. Bet iš tiesų aš atidžiai klausausi, – ji įsitikinusi, kad klausytojo vaizdas internete gali sudaryti klaidingą įspūdį, – Be to, kas iš to, jei kamera įjungta, o žmogus tuo pat metu elektroninį laišką skaito? Gal jis atrodys ir dėmesingas, bet juk jo protas yra visai kitur“. Jos manymu, jeigu susitikimas ilgesnis, verta iš pat pradžių pranešti apie tai, kad vėliau bus dvidešimties minučių pertrauka – tada žmonės galės per ją atlikti „degančius“ darbus.

Pasak D. Suchockaitės, labai svarbu, kad dalyvaujantieji, kurie tuo metu nekalba, išsijungtų garsą – ypač jei gyvena gausioje šeimoje. Kitaip visas seminaras girdės jų vaikų verksmą ar tai, kaip kaimynas gręžia sieną. Pasiūlyti išjungti garsą turėtų vedantieji, nes ne visi dalyviai susivoks tai padaryti patys.

Jei vebinaras jums įdomus, tačiau reikia šeimai valgyti pagaminti, galite taip elgtis. Tačiau, pasak klubo prezidentės, taip nuskriausite patys save. Ji pati prisipažįsta, kad kartą per Ryčio Juozapavičiaus vedamą vebinarą mėgino dirbti savo darbus. Ar jautėsi patobulėjusi? Nelabai.

Klubo prezidentė pataria visada įsivaizduoti, ką tokioje situacijoje darytumėte, jei aplink būtų „gyvi“ žmonės. Jei tikrai turite reikalų, visada galite parašyti pokalbių lange, kad atsiprašote ir penkiolika minučių nedalyvausite. Tuomet išvengsite keblios situacijos, kuri nutinka, jei vedėjas nori pakalbinti žmogų, bet paaiškėja, kad to žmogaus prie kompiuterio išvis nėra… O kartais savęs tiesiog reikia paklausti, ar tikrai bus galimybė dalyvauti šimtu procentų? Jei ne, gal tiesiog geriau susitelkti į kiaušinienės kepimą.

 

Related Posts

No posts were found for display