KAIP APAUGINTI RAUMENIMIS KALBOS GRIAUČIUS?

KAIP APAUGINTI RAUMENIMIS KALBOS GRIAUČIUS?

„Apie ką bus kalba?“ – tai vienas svarbiausių klausimų kiekvienam, kuris rengiasi žengti į sceną. Klubo narė Anna Jankelevič siūlo į kalbą pažvelgti anatomiškai. Iš ko susidaro „kalbos griaučiai“, ant kurių viskas laikosi? Kaip tuos griaučius apauginti raumenimis?

Anna tvirtina, kad nei oratoriaus gestai, nei mimika, nei intonacijos, nei kiti išgražinimai kalbos gera nepaverčia. Vien forma be turinio yra tuščia, kokia puošni ji bebūtų. Todėl pradedant ruoštis kalbai pradžioje derėtų galvoti apie jos kūną ir tik po to apie drabužėlius.

Vienas svarbiausių klausimų – apie ką bus kalba? Sugalvojame temą. Kaip pavyzdį pasirinkau COVID-19. Tai visiems jau žinoma ir, reikia pripažinti, pabodusi tema. Tačiau mes paieškosime įvairių kampų, kaip pasakoti apie virusą.
Ką nulemia kalbos tema?

Tema – tai kalbos griaučiai, ant kurių laikosi visas kūnas. Pasirinkę temą pagalvokime, koks mūsų pasisakymo tikslas?

Ar norime informuoti? Paaiškinti? Paskatinti? Sujaudinti? pralinksminti? Nuo išsikelto tikslo priklauso tolimesnė kalbos rengimo strategija. Atsižvelgdami į tikslą suformuluojame temą ir pasisakymo žanrą. Temos pavadinimą galima formuluoti kaip teiginį („Šalyje plinta virusas“), šalutinio sakinio dalį, klausimą, šūkį, metaforą.

Pavyzdžiui, „Šalyje plinta virusas“, „Kai virusas plinta galvoje“, „Ar verta saugotis viruso?“, „Lik namie“, „Nematomas priešas“.
Pageidautina, kad temos pavadinimas būtų siejamas su pagrindine mintimi ir sudaryti visos kalbos ašį. Rinkdamiesi temą, būtinai įvertinkime, kiek laiko turime kalbai. Jei tema per plati, o laiko mažai, galime tiesiog netilpti laike arba atskleisti temą paviršutiniškai.

Kaip auginti kalbos raumenis?

Kai jau turime temą ir tikslą, pradedame auginti mintį. Minties šaltiniu gali būti vienas iš penkų prasmės modelių: priežastis, palyginimas, sugretinimas, klasifikavimas (apibrėžimas) ir priešgyna.

1. Priežasties aiškinimasis. Pavyzdžiui, galima aiškintis kodėl virusas pavojingas? Atsakymas gali būti žinomas arba nežinomas.

Jei atsakymas žinomas, moksliškai pagrįstas, įrodomas, – pateikiame įrodymus su paaiškinimais ir klausimą uždarome.
Jeigu nežinome tikslaus atsakymo arba žinome tik dalį, keliame hipotezes, išdėstome versijas arba spėjame, aptariame galimas priežastis. Ieškant atsakymo į klausimą „Kodėl“ galime rasti ir prieštaringų minčių, kurios įdomiai atspindi paties gyvenimo dialektiką. Karantinas blogai, bet turi labai daug pliusų. Prieštaringi vertinimai gali atvesti prie atradimų, sprendimų ar filosofinių pastebėjimų.

2. Palyginimas. Lyginame du skirtingus dalykus, priklausančius tai pačiai klasei.

Pavyzdžiui, „Gyvenimas prieš virusą ir virusui atėjus“
Ieškome panašumų ir skirtumų to paties kriterijaus pagrindu. Kaip dirbame, kaip ilsimės, kaip bendraujame? Lygindami galime aiškiau pamatyti reiškinių esminius bruožus ar net prisikasti prie jų šaknų.

3. Panašumai tarp logikos atžvilgiu nepalyginamų dalykų. Virusas – tai III pasaulinis karas. Sugretinimas skirtingų sąvokų leidžia pamatyti aptariamą reiškinį nauju kampu, netikėtai, aštriai pabrėžti svarbiausius bruožus. Sugretinimas taip pat padeda atrinkti kalbinę medžiagą. Jei gretiname virusą su karu, vartosime „karinę“ leksiką (ataka, puolimas, ginklas). Tai padarys mūsų kalbą išraiškingą ir įsimenamą.

4. Daikto, reiškinio pristatymas. Pristatymo logika gali būti ir tokia: nuo bendros sąvokos leiskimės konkretizavimo link. Arba judėkime atvirkščiai – nuo konkretaus atvejo prie bendražmogiškų interesų.

Pavyzdžiui, žmogaus ligos – virusiniai susirgimai – naujas virusas – konkreti ligos istorija.

5. Priešgyna – priešingų minčių ar vaizdų sugretinimas įspūdžiui sustiprinti, antitezė.

Pavyzdžiui, Sukurtas ar natūralus virusas? Šią temą galima atskleisti aiškinantis kiekvieno antonimų poros priežastį. Mąstymo higiena reikalauja, kad mintys, prieštaraujantys mūsų supratimui, taip pat būtų išnagrinėtos.

Retorikos menas kelia oratoriui nepaprastai ambicingus tikslus: pažvelgus į mūsų tikrovę ją permąstyti, rasti sąsajų ir įtikinamai pateikti savo atradimus klausytojams.

Žmonės, lankantys sporto salę, tiki, kad kūną galima ištreniruoti, sustiprinti, išdailinti. Žmonės, besimokantieji viešojo kalbėjimo, žino, kad pratimai smegenims aštrina protą ir turtina kalbą. Tvirtą imunitetą turinčiam žmogui nebaisūs virusai, o išlavinusiam fantaziją kalbėtojui nebaisūs jokie viešojo kalbėjimo iššūkiai.

Related Posts

No posts were found for display