Viešasis kalbėjimas: 3 naujokų klaidos

Viešasis kalbėjimas: 3 naujokų klaidos

Viešasis kalbėjimas: trys naujoko klaidos

 

Svarbiausia – įveikti baimę ir žengti į sceną. Tada pakalbėti ir išklausyti plojimų.

O jeigu scenos nėra? Jeigu prieš tave – vaizdo kamera ir mažuose ekranėliuose įsitaisę piliečiai. 10. Na, gerai, 20 ar net 30.

Visi jie žiūri į tave.

Tu žiūri į juos, tada į save, tada į kameros akelę.

Šiandien tavo scena yra kabinetas, virtuvė ar balkonas.

Ką jiems papasakosi?

Ką nors apie savo Zodiako ženklo savybes, matytą filmą ar komposto krūvoje rastą slieką. Dalis ekranėlių išsijungs. Nemandagu, bet tu juos privertei. Mat padarei PIRMĄ klaidą – tavo kalbos įžanga ir pradžia buvo neįdomi, be intrigos.

Kodėl?

Paprasčiausiai jie neskaito horoskopų ir netiki Palmira. Arba tiki, bet jiems įdomus tik jų pačių (ir jų sutuoktinių) Zodiako ženklas.

To filmo jie nematė ir nė nesupranta apie ką tu kalbi. Arba gal ir matė, bet jiems nepaliko jokio gilesnio įspūdžio.

Būk tikras, kad jie lengvai nuspės, jog slieko istorija greičiausiai baigėsi ant meškerės kabliuko, nes tau už nugaros ant sienos kabo plakatai iš žvejų žurnalo (mėgsti vizualizuoti savo tikslų įgyvendinimą).

Bet tu vis tiek pasakoji apie slieką. Na, ir gerai. Auditorija gerbia tavo sprendimą.

Pasakoji su visomis detalėmis, kaip jį ištraukei iš puvenų kalno plikomis rankomis. Koks tuo metu lauke buvo oras, kiek valandų rodė tavo laikrodis, kuris įprastai vėluoja 2 minutes ir 42 sekundes, kiek kitų sliekų galėjo matyti ar nematyti tavo karinės operacijos… Kaip į savo sprendimą reagavo šeima ir sekėjai feisbuke (niekaip). Kaip jį prausei ir maudei. Davei vardą. Parūpinai laikiną būstą. Kaip…

Ar ne per daug istorijos detalių, kurios prasmingos ir įspūdingos yra tik tau vienam? Per daug.

Tai – ANTROJI naujojo klaida.

Todėl pasirašyk kalbą. Išmok atrinkti, kas išties svarbu ir gali būti įdomu, kas padeda tau pasiekti kalbos tikslą – informuoti, pralinksminti auditoriją, paskatinti veikti ar tiesiog geriau pažinti kalbėtoją.

Taigi, kai parašysi savo kalbą, ją garsiai kelis kartus perskaityk. Tada garsiai pakartok, atpasakok prieš veidrodį su laikrodžiu rankoje…

Pamatysi, kad kalba vis dar trunka per ilgai ir viršija nustatyto laiko ribą. Taip, čia – jau TREČIA naujoko klaida. Tavo pirmoji kalba – per ilga.

Aišku, dar repetuodamas matei, kad per ilgai, bet tikinai save, kad per lemtingą pasirodymą scenoje ar virtualiai bus kitaip. Kaip nors patrumpinsi. Arba ką nors pamirši.

Bet nė velnio! Viską išpyškinai. Tiesiog laiko buvo per mažai.

Todėl dar kartą persijok turinį. Paklausk, ar šita istorija iš tiesų verta klausytojų dėmesio. Ar ją išgirdęs iš kito žmogaus vėliau prisimintum ir norėtum perpasakoti? Galbūt kažko galėtum nepapasakoti, bet esmė ir intriga liktų? 

O svarbiausia, kad perskaitęs šį tekstą supratai, jog rengiantis kalbai baltas popieriaus lapas kompiuterio ekrane (arba ant stalo su rašikliu) viešojo kalbėjimo meistrui yra svarbesnis negu graži apranga ir daili šukuosena. Išmokęs logiškai ir rišliai išdėstyti mintis baltame lape, dailinti kalbos struktūrą ir taikliai sudėlioti akcentus, turėsi naują pasitikėjimo savimi šaltinį, nes žinosi, kad tu tai padarei – ruošeisi, taisei, repetavai, išsunkei prakaito, todėl drąsiai atsakai už… save.

Sveikinu, ką tik išvengei pačios didžiausios naujoko (ir ne tik) kaidos.

Kokios?

Nepasiruošti.

„By failing to prepare, you are preparing to fail“ // Benjamin Franklin

Teksto autorius Artūra Pučėta – komunikacijos specialistas, žurnalistas,  buvęs viešojo kalbėjimo ir lyderystės klubo „First Toastmasters of Lithuania“ prezidentas. 

Related Posts

No posts were found for display
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas