R. Karbauskis: „Kalnus galima nuversti arba supilti“

R. Karbauskis: „Kalnus galima nuversti arba supilti“

Jei kiekvienas padarytų tiek, kiek gali, jau būtų labai daug

Kad šis viešojo kalbėjimo ir lyderystės klubo „First Toastmasters of Lithuania“ svečias žino žodžio vertę, abejonių nekyla. Verslininkas, politikas, mecenatas, visuomenininkas, daugelio meno ir kultūros projektų sumanytojas ir įgyvendintojas, dar ir Lietuvos šaškių federacijos vadovas… Akivaizdu, kad jei tik kalbėtum, o ką pasakęs – čia pat pamirštum, kažin, ar tiek nuveiktum ir pasiektum. Tačiau panašu, kad su klubo nariais ir svečiais susitikti atvykęs Ramūnas Karbauskis žodžio vertę žino nuo pat vaikystės.

„Turbūt esu vienintelis šioje auditorijoje žmogus, nė karto gyvenime neragavęs alkoholio. Kai buvau trylikos, viename vakarėlyje su draugais man buvo bandoma apgaule įsiūlyti degtinės, įpylus jos į sultis. Bet klasta nepavyko – aš tąsyk tvirtai pasakiau, kad niekada negersiu alkoholio, ir to laikausi visą gyvenimą. Matyt, kaltas mano žemaitiškas užsispyrimas“, − šypteli R. Karbauskis.

Vertingiau už sutartį

Tiek apie blaivybę, tiek apie žodį vakaro metu kalbėta nemažai. „Dažnai pabrėžiu žodžio vertę, ypač bendraudamas su vaikais. Daugelis jų, pastebiu, yra įpratę savo draugams, tėvams ar mokytojams sakyti labai daug tuščių žodžių ir neprisiimti už juos jokios atsakomybės. Toks įprotis ateityje jiems gali labai brangiai kainuoti. Aš pats stengiuosi gyventi kitaip. Galiu visiškai ramiai bet kuriam verslininkui, su kuriuo tik tenka derėtis, pasakyti  – jei rasite pasaulyje bent vieną žmogų, kurį esu apgavęs, sutinku su visomis jūsų sąlygomis. Nes aš žinau, kad tokių nėra“, − tvirtino pranešėjas.

Pagarba ir ištikimybė žodžiui. Tai vertybė, kurią R. Karbauskis siūlo puoselėti ne tik viešojo kalbėjimo ir lyderystės klubo nariams. „Suvokimas, kad duotas žodis yra turtas, gerokai vertingesnis nei pasirašyta sutartis, yra svarbi stiprybė. Taip, ne visada paprasta žodžio laikytis. Ir jo vertę labai lengva prarasti – pakanka sykį žodį sulaužyti. Tačiau pagarbą žodžiui kiekvienas turime sau skiepyti, prisijaukinti“.

  1. Karbauskis garsėja ne tik kaip politikas, verslininkas ir mecenatas. Jis – kone vienas ryškiausių ir aktyviausių blaivybės puoselėtojų Lietuvoje. Nenuostabu, kad didelis dėmesį šiai temai buvo skirtas ir klubo vakaro metu. „Prieš porą dienų lankiausi vienoje Vilniaus mokykloje, šnekėjau su pirmų – penktų klasių mokiniais. Paklausiau vaikų – kiek iš jūsų esate pabandę alkoholio? Trečdalis vaikų džiaugsmingai pakėlė rankas. Direktorius tai pamatęs vos neapalpo“ – ironiškai šyptelėjęs prisiminė pašnekovas.

(Ne)apleista auganti karta

Pasak politiko, ši, iš pažiūros netgi kiek komiška istorija, tėra vienas epizodų, liudijančių, su kokiais iššūkiais susiduria mūsų visuomenė ir ypač jaunoji karta. „Per pastaruosius septynerius metus dvidešimt kartų padaugėjo dėl alkoholio komos ištiktų ar arti jos atsidūrusių vaikų, pristatomų į ligonines. Mūsų visų atsakomybė – juos nuo to apsaugoti. Todėl viena svarbiausių savo veiklų laikau darbą su vaikais“.

Šis darbas apima tiek susitikimus ir pokalbius su vaikais ir mokiniais, tiek vasaros stovyklas, įvairius projektus ir iniciatyvas. Viena iš pastarųjų – kartu su Andriumi Mamontovu įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“. Fondo lėšomis kasmet leidžiamos geriausių lietuvių autorių knygos. Dešimtys tūkstančių jų kasmet pasiekia šalies mokyklas, vaikų darželius, bibliotekas.

„Aš visada pabrėžiu, kad vaikai – tai šalies ateitis. Jeigu norime kurti saugią, gerovės valstybę, pirmiausiai turime dirbti su augančia karta. O ji gerokai apleista. Didelė problema yra tai, kad vaikai neskaito. Kokie jie užaugs neskaitydami knygų? Ir kokia bus mūsų valstybė?“, – kalbėjo svečias, čia pat pridurdamas, kad Lietuvos vaikai ir paaugliai jokiu būdu nėra blogi. „Tiesiog jie apleisti. Tėvai dažnai nebeturi laiko savo vaikams. Niekas su jais nedirba. Valstybė, susidaro įspūdis, jų apskritai nemyli“.

Verslininkas ir visuomenės veikėjas čia pat traukia dar vieną faktą: vos apie septynis procentus šiandieninės Lietuvos vaikų bent kartą yra lankęsi teatre. Nes jiems neįdomu ar tiesiog niekas tuo nepasirūpino, neatsirado galimybių? Klausantis R. Karbauskio, peršasi pastarasis atsakymas.

Geriausia vieta gyventi

Vienas svečio remiamų projektų – Naisių vasaros teatras. Tai vienintelis Lietuvoje nemokamas profesionalus teatras. Jo spekaklius per pastaruosius šešerius yra matę apie ketvirtį milijono žiūrovų, daugelis iš jų – vaikai. „Tikėtina, apie šį teatrą jūs net nesate girdėję, nes mes sąmoningai nutarėme jo nereklamuoti. Jei tai darytume, teatras paprasčiausiai sugriūtų – ir taip vos sutalpiname visus jo žiūrovus”, – kalbėjo mecenatas.

Joks sutapimas, kad svečio gimtojo kaimo Naisių pavadinimas vakaro metu nuskambėjo ne sykį ir ne du. Televizijos serialas „Naisių vasara“, kurio scenarijų rašė pats R. Karbauskis, didžiausias Lietuvoje vasaros festivalis – visiškai blaivi šventė, kasmet sutraukianti rekordinius lankytojų srautus. Tuo pačiu – ir iškalbingas socialinis projektas, parodantis, kiek daug galima pasiekti sutelkus jėgas dėl vertingų idėjų.

„Nėra geresnės ir gražesnės vietos gyventi nei kaimas. O Naisių kaimo gyventojų laimės indeksas yra gerokai aukštesnis nei bet kurio šalies didmiesčio. Mūsų mokykloje jau seniai nėra rūkančių vaikų. Visi jie „valančiukai“, į šį blaivybę puoselėjantį judėjimą įstoję nieko neverčiami, visiškai sąmoningai. Jau šešerius metus mūsų viešuosiuose renginiuose nevartojamas alkoholis. Jį vartojančių beveik nerasite ir tarp Naisių gyventojų“, − teigia politikas.

Pasak jo, bet kuris visuomenei padėti siekiantis verslininkas turi žymiai didesnes galimybes kaime, o ne mieste. „Vidutinis verslininkas, padėdamas vienam ar kitam kaimui, ten gali padaryti tikrą proveržį. Su tomis pačiomis lėšomis ir pastangomis čia, Vilniuje, niekas net nepasijustų. O kaime galima padaryti daug“.

Pakanka nedaug

Drąsiai ir išdidžiai save kaimiečiu vadinantis politikas tvirtina, kad didmiesčių gyventojai neretai turi susiformavę iškreiptą kaimo įvaizdį. Per žiniasklaidą mus pasiekia skaudžios, kraupios ir liūdnos istorijos, verčiančios manyti, kad Lietuvos kaimas baigia degraduoti „Prieš porą metų sugalvojome „Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių“ projektą. Kasmet dešimt kaimų tampa mažosiomis kultūros sostinėmis. Tai labai svarbu – rodyti kitokį kaimą. Rodyti nepagražintą tiesą. Daugelis kaimų gyvena labai tvarkingai ir gražiai. Tokių, apie kuriuos kalbama kriminalinėse naujienose, yra mažuma“, – tvirtina R. Karbauskis.

Tad belieka dirbti negailint jėgų, kad tiek Lietuvos kaime, tiek ir mieste gyventi būtų geriau ir šviesiau. „Nuotraukoje, − svečias rodo sniegu apkloto Naisių kaimo vaizdą iš paukščio skrydžio, − matote piliakalnį. Jį supylėme per metus. Tai didelis amfiteatras, jame vyks renginiai, kur tilps apie 20 tūkst. žmonių. Kalbėdamas vaikams sakau – jei eidami iš mokyklos pakėlėte nuo gatvės šiukšlę, padarėte tai, ką šiuo metu galėjote daugiausiai padaryti. Galbūt ateis laikas, kada jūs pilsite piliakalnius. Jei kiekvienas darome tiek, kiek sugebame, galime padaryti labai daug“, − įsitikinęs politikas.

Ypač, kai veikiame kartu. „Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad iki trijų procentų visuomenės pakanka padėčiai valstybei pakeisti iš esmės. Nedidelės grupės žmonių, nedideli kolektyvai, veikdami kartu, gali nuversti kalnus“, – teigė R. Karbauskis.

Ar galime kalnus nuversti… arba juos supilti kartu tobulėdami ir mokydamiesi viešojo kalbėjimo bei lyderystės? Tiek mūsų svečias, tiek ir mes, klubo „First Toastmasters of Lithuania“ nariai, tuo neabejojame.

12604660_10154049106011055_9145151727869904576_o 12565540_10154049105976055_6025702358969493844_n

 

Related Posts

No posts were found for display
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas