Pusantros minutės šlovės: kaip pasakyti gerą ekspromtą?

Pusantros minutės šlovės: kaip pasakyti gerą ekspromtą?

Jurgita Rubekina, klubo „First Toastmasters of Lithuania“ narė

Pasakyti kalbą be pasirengimo yra iššūkis, kuriuo toli gražu ne kiekvienas džiaugiasi, nors gebėjimas kalbėti ekspromtu – itin vertingas įgūdis. Juk nepasiruoštas, improvizuotas kalbas sakome kasdien. Tai gali būti tiek kalba, skirta pasveikinti kolegą vestuvių ar gimtadienio proga, tiek ir atsakymas į netikėtą klausimą darbinio susirinkimo metu. Kažką pasakysime kiekvienas, bet kaip padaryti taip, kad kalbėtojo perduodama žinia būtų įdomi, prasminga ir įsimintina kitiems?

Lyderystės ir viešojo kalbėjimo klube „First Toastmasters of Lithuania“ tam skiriama daug dėmesio. Kiekviename klubo susitikimo metu vyksta nepasiruoštų kalbų sesijos. Jų metu kalbą ekspromtu sakantis klubo narys gauna netikėtą užduotį – būsimosios kalbos temą ar klausimą, − ir dažniausiai turi kelias akimirkas sugalvoti, ką sakys, o tada – pasidalinti mintimis su auditorija. Užduočiai atlikti skiriama iki pusantros minutės.

Žinoma, vieniems klubo nariams šias kalbas sekasi sakyti geriau nei kitiems. Kokia to paslaptis? Kaip pasakyti gerą kalbą ekspromtu?

Vykusio ekspromto dalys

Savo paslaptimis pasidalino „First Toastmasters of Lithuania“ narys Laurynas, ne sykį pelnęs geriausio vakaro kalbėtojo ekspromtu titulą. Pasirodo, pasirengimas improvizuotai kalbai turėtų prasidėti gerokai anksčiau nei nuskamba kalbos tema ar užduotis. Trys namų darbai:

  • pagalvoti, ką pats papasakotum, atsakydamas į seniau girdėtus kalbų ekspromtų klausimus,
  • turėtivieną kitą pasiruoštą juokelį, kuris tiktų visais atvejais,
  • pasidomėti, kokios yra ekspromtų technikos.
Laurynas

Laurynui (dešinėje) puikiai sekasi nustebinti auditoriją tiek smagiais ekspromtais, tiek pasiruoštomis kalbomis

Pačiam Laurynui labiausiai patinka smagūs, humoro ir geros energijos pilni ekspromtai. Klubo narys teigia, kad vykusiam ekspromtui būtina istorija. Galima įpinti juokingą asmeninį nuotykį, sutirštintomis spalvomis pateikti savo silpnybes, ir bus puikus rezultatas. Pasak klubo atstovo, norint pasakyti gerą kalbą ekspromtu, svarbiausia per daug negalvoti, nebijoti apsikvailinti, o atsipalaiduoti ir mėgautis kūrybos procesu.

Pastarajai minčiai pritaria Andrius − kitas geriausio kalbėtojo juosteles skinantis klubo narys. Andrius siūlo sakant nepasiruoštą kalbą leisti sau fantazuoti, peržengti logikos ribas. Anot jo, dažnas nepatyręs kalbėtojas pasimeta, kai jo tiesiog scenoje kuriamoje istorijoje logiškai nesusieina mintys. Reiktų prisiminti, kad tai – tik žaidimas ir mėgautis scenoje įgyjama patirtimi.

Svolka_ekspromtas

Kartais kalbėti ekspromtu tenka ir visiškai nežinant, apie ką kalbi. Tuo smagiau!

Viešojo kalbėjimo klubo nario teigimu, svarbi gero ekspromto dalis – tai sėkmingai užmegztas kontaktas su auditorija. Klausytojų dėmesį reikia griebti jau nuo pačių pirmųjų kalbos sekundžių, pasitelkiant šypseną, akių kontaktą ir pasitikėjimą savimi.

O čia – keli patarimai ir gudrybės, praversiančios visiems, sakantiems kalbas ekspromtu.

Pirmos minties taisyklė

Konsultantas Andrii Sedniev savo knygoje „Magic of Impromptu Speaking“ siūlo vadovautis pirmosios minties taisykle. Tai yra − išgirdus klausimą, ta mintis, kuri pirmoji ateina į galva, yra teisinga bei plėtotina.

Pradėkite kalbėti. Priešingu atveju įsivelsite į vidinį dialogą ir kalba nebus sklandi. Įdomu tai, kad minčių greitis yra daug didesnis nei kalbėjimo. Tad kalbėdami kiek lėčiau, darydami pauzes, spėsite sugalvoti, kur link kreipti pasakojimą.

„Neįsikibti“ į klausimą

Ką daryti tais atvejais, kai sulaukiate užduoties ar klausimo, į kurį nežinote atsakymo? Pabandykite atsakyti tik į dalį klausimo arba suformuluoti jį kitaip. Išgirdę klausimą, kurio nesuprantate, galite garsiai paaiškinti, kaip jūs jį suprantate, o tada – atsakyti. Štai jums ir puiki trumpa kalba be išankstinio pasirengimo!

Pavyzdžiui: jei reikėtų išrinkti ypatingiausią XX a. žmogų, už kurį balsuotum ir kodėl? Atsakyti ir pasakyti kalbą galima keliais būdais:

  1. Tiesiog atsakyti, jei aplanko išganinga mintis, ir turite aiškų kandidatą.
  2. Pasirinkti vieną žodį iš klausimo, pavyzdžiui, „balsuoti“ ar „išrinkti“ ir kalbėti apie jį: „Kiekvienas iš mūsų kasdien turime priimti svarbių sprendimų ir rinktis (…) Tęskite – pakeliui tikrai kils minčių, prie kokios išvados norite prieiti.
  3. Perfrazuoti ir užduoti klausimą savaip. Pavyzdžiui: „Yra daug iškilių žmonių, kurie verti pripažinimo ir pagarbos, tačiau jeigu manęs paklaustumėte, koks svarbiausias XX a. žmonijos išradimas, tai ko gero rinkčiausi (…)“ Arba keliaukite dar toliau nuo temos: „Šis klausimas man priminė pokalbį su mano seneliu (…)

Gerai, pasakysite, o ką daryti, jei net ir tokiu atveju mūza neaplanko, ir pačiam neaišku, kur link nori vesti auditoriją? Atsakome – išplėskite temų ratą ir kurkite kalbėdami. Štai kelios technikos, padedančios generuoti idėjas ir sklandžiai pereiti nuo vienos temos prie kitos.

Lingvistinė pramidė: atsispirdami nuo žodžio, pagalvokite plačiau: kokiai kategorijai jis priklauso? Kas dar yra toje kategorijoje ir gal kas iš jos taip pat vertas aptarimo?

Pavyzdžiui, gavote užduotį kalbėti apie puodelį. Puodelis – tai indas, o indų būna įvairių. Tai – ir lėkštės, ir  stiklinės, ir dubenėliai, puodai ir keptuvės. Galima kalbėti ir apie puodelių įvairovę: kavos puodelis, arbatos puodelis, aliuminio puodelis, porceliano puodelis. Vietoje vieno konkretaus daiktavardžio ar objekto staiga turite gerokai platesnį kalbos temų ratą.

Panašumų technika: pagalvokite, į ką kalbos objektas jums dar panašus? Kas šiuos du objektus sieja ir skiria? Pavyzdžiui – ką bendra turi stalas ir asilas? Ogi keturias kojas, ant abiejų galima atsisėsti, abu sunku pastumti ir nė vienas nekalba angliškai.

Kūrybinių asociacijų technika. Kalbate apie pinigus? Šie siejasi su bankininku. Kalbate apie kavą? Ši siejasi su rytiniais ritualais. Tema − atostogos? Mintimis atsiduriame paplūdimyje, o čia – jau visas temų ir galimybių vandenynas.

Įvairiomis ekspromtų technikomis su klubo nariais dalijosi „First Toastmasters of Lithuania“ aplankęs ekspertas ir kolega iš Indijos Prasad Sovani

Leiskite sau

Yra galybė technikų ir būdų greitai sugalvoti ir pasakyti improvizuotą kalbą. Tačiau daugeliui kalbėtojų jos vis tiek lieka gana nelengvas išbandymas. Klubo „First Toastmasters of Lithuania“ narys Vaidas mano, kad pomėgis ar nemėgimas sakyti ekspromtus daugiausiai yra paties kalbėtojo požiūrio klausimas. Visų pirma – požiūrio į save. Jei žmogus sau kelia aukštus reikalavimus ir yra linkęs į perfekcionizmą, tai jam gali pakišti koją. Toks kalbėtojas vengs situacijų, kuriose gali suklysti, o jį jas patekęs dažnai pyks ant savęs ir jaudinsis, kas kliudys jam kalbėti.

Tad dar keli patarimai:

  • Atsipalaiduokite ir liaukitės stengtis. Nė vienas nesame tobulas, o vien jau būdamas scenoje darote daugiau nei visi kiti, saugiai sėdintys salėje.
  • Gavę klausimą, drąsiai rizikuokite, nerkite į kalbą ir pamirškite tobulumą. Mėgaukitės scenoje įgyjama patirtimi.
  • Neatsiprašinėkite.
  • Kalbėkite tik apie vieną dalyką ar aptariamo daikto, reiškinio savybę.
  • Naudokite trumpus sakinius ir paprastą žodyną.

Na, o jeigu svajojate tapti pasaulinės klasės improvizuotoju, reikės sukaupti patirtį ir įsisavinti gerokai daugiau dalykų, nei tik ateiti ir kalbėti bet ką. Siūlome keturių lygių sistemą, kai įsisavinus vieną, rekomenduojama keliauti link kito ir nuosekliai kelti reikalavimus sau ir savo kalboms.

  1. Įprantama, leidžiama sau 1-2 min kalbėti bet kokia tema.
  2. Pridedama struktūra: įžanga, dėstymas ir išvada.
  3. Tobulinamas pateikimas: gestai, pauzės, akių kontaktas, balso variacijos. Kalba su aistra, energija.
  4. Žinutės turinys toks, kad pasakyta kalba atsimenama metų metus.

Ketvirtą lygį pasiekęs pranešėjas – tai pasaulinio lygio kalbėtojas, kurio kalbos atsimenamos metų metus. Tokiems žmonėms būdingi įpročiai: keliauti į naujas vietoves, bandyti naujus dalykus, bendrauti su naujais žmonėmis. Jis gyvena įdomų gyvenimą. Ir žino, kad kalbos tikslas – ne pasakyti, ką jis iš tiesų galvoja, patyrė, bet duoti auditorijai vertę.

Vis dėlto, galiausiai tenka pritarti Andrii Sedniev minčiai, kad geriausia nepasiruošta kalba – tai kalba, kuriai pasiruošta. Pasidomėta kalbų ekspromtu technikomis, atsargoj turimas vienas kitas juokelis ir leidžiama sau būti netobulu… bent jau pirmuosius 25 kartus.

 

Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas