Iššūkis sau – išmokti kalbėti viešai

Iššūkis sau – išmokti kalbėti viešai

 

Iššūkis sau – išmokti kalbėti viešai

 
Metų sandūra skatina mąstyti apie naujas galimybes ir kurti naujus planus. Vieni užsibrėžia per metus įsigyti naują automobilį, antri – aplankyti tolimą šalį, o treti nusprendžia išmokti naujų dalykų.

Kokie įgūdžiai Jums galėtų labiausiai praversti 2018 metais? Viešasis kalbėjimas ir lyderystė – toks yra „First Toastmasters of Lithuania“ klubo atsakymas.

„Įdomu tai, kad kartais mokytis naujų dalykų mus paskatina… baimė. Taigi pajutę baimę, mes suprantame, kad turime rasti būdų ją įveikti.

Mūsų klube apsilankę svečiai patys pamato, kaip šauniai vyksta grumtynės su scenos baime ir bendra mūsų tobulėjimo kelionė. Esame atviri, draugiški ir visada padrąsiname vieni kitus. Tai labai padeda“, – teigia „First Toastmasters of Lithuania“ klubo viceprezidentas narystei Artūras Pučėta. Jis primena, kad viešojo kalbėjimo baimė yra kur kas dažnesnė negu vorų, gyvačių ar aukščio baimė.

2017 metais Lietuvoje bendrovės „Kantar TNS“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad už viešojo kalbėjimo baimę gyventojams daugiau nerimo sukelia tik mirties baimė, baimė netekti darbo ir baimė prarasti svarbius dokumentus bei asmeninius daiktus.

Tyrimo duomenys parodė, kad viešojo kalbėjimo baimė ir nėra pati didžiausia lietuvių fobija, tačiau gyventojai ją sukeliančiose situacijose atsiduria bene dažniausiai – kalbėti viešai dažnai arba kartais tenka 61 proc. apklaustųjų. Pasak tyrėjų, lietuviams dažniausiai viešai kalbėti tenka darbe, bendraujant su klientais – 48 procentai apklaustųjų nurodė šiomis aplinkybėmis kalbantys dažnai ar gana dažnai. Taip pat – švenčių metu, šeimos narių, giminių ar artimųjų auditorijai (45 proc.) ar vakarėliuose, susitikimuose su draugais, pažįstamais (42 proc.).

Rečiausiai respondentams tenka kalbėti klausytojų auditorijoms konferencijose, seminaruose ar viešuose renginiuose. Tačiau kalbėjimas būtent tokios aplinkybėmis respondentams ir kelia didžiausią nerimą.

Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad baimė kalbėti viešai kyla dėl įvairių priežasčių. Pasak jos, kartais žmones stabdo neigiama patirtis, mintys apie galimą nesėkmę. „Svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai sukelia stresą, ko bijoma ir vengiama. Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės nedrįsta kalbėti prieš auditoriją – tai siekis išvengti gėdos ir kaltės jausmų“, – sako U. Juodytė, buvusi „First Toastmasters of Lithuania“ klubo prezidentė.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad tiek gėdos, tiek kaltės jausmas mūsų sąmonėje turi savo leitmotyvus: „Kai mes sakome sau, kad esame silpni kalbėtojai – taip kalba gėdos jausmas. Kai sau primename, kad supainiojome pavardes, pavadinimus ar skaičius – tai kaltės jausmo balsas. Kiekvienas žmogus stengiasi apsaugoti save ir išvengti šių nepatogių jausmų. Regis, tai yra natūrali ir adekvati reakcija, tačiau tai ne visada padeda pasiekti norimų rezultatų, tikslų“.

O kaip suvaldyti viešojo kalbėjimo baimę?

Psichologė U. Juodytė siūlo atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

  1. Būti čia ir dabar. Ne mąstyti, kaip buvo, ne pabėgti mintimis į ateitį, o susikoncentruoti į dabar.
  2. Jei imate kurti kitų metų planą – tai įsivaizduokite sėkmę.
  3. Atraskite, kas sukelia savęs kaltinimo veiksmą ir kaltės jausmą. Kai atrandame, pasakykime sau stop. Juk, kai vaikai pradeda vaikščioti, mes nebarame jų už kiekvieną kluptelėjimą ar griuvimą. Mes skatiname juos eiti, bandyti – giriame ir džiaugiamės procesu. Tad kodėl taip pat negalime elgtis su savimi, kai suklystame?
  4. Nuolatos ieškokime savo stiprybių ir džiaukimės jomis.

Tad kokius savo talentus ir stiprybes ugdysime kartu 2018 metais?

Related Posts

No posts were found for display
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas