Atskleista, kaip parengti puikią viešą kalbą

  • Atskleista, kaip parengti puikią viešą kalbą
  • Atskleista, kaip parengti puikią viešą kalbą
  • Atskleista, kaip parengti puikią viešą kalbą
  • Atskleista, kaip parengti puikią viešą kalbą
  • Atskleista, kaip parengti puikią viešą kalbą

Praėjusių metų pabaigoje seminare Išdrįsk kalbėti! viešo kalbėjimo patirtimi dalijosi viešo kalbėjimo ir lyderystės klubo First ToastMasters of Lithuania atstovai. Kas svarbu geram oratoriui, kokie pirmi viešo kalbėjimo žingsniai ir, žinoma, kaip įveikti baimę, kalbėjo Henrikas Kuryla, Konstantinas Jurgaitis ir Andrius Kalesnykas Mykolo Romerio universitete (MRU) organizuotame praktiniame seminare teisės studentams.

Svarbi pranešimo struktūra
Svarbų geros kalbos aspektą – pranešimo struktūrą – gvildeno H. Kuryla ir K. Jurgaitis. FTML atstovai pateikė pastebėjimus, kada turinys yra įsimintinas, dalijosi praktiniais patarimais, kaip parengti turinį ir ką daryti, kad turinys prikaustytų dėmesį. Pabrėžta pranešimo dalių (pradžios, dėstymo ir pabaigos) svarba, skirtumai ir reikšmė. Studentams atskleista, kaip naudojant galingą pranešimo pateikimo techniką – istorijų pasakojimą (angl. story telling), palaikyti emocinį ryšį su auditorija.

Praktiniai kalbos struktūros patarimai
Kalbos parengimas – pirmas ir labai atsakingas viešo kalbėjimo žingsnis. FTML prezidento pavaduotojas mokymams H. Kuryla siūlo šį procesą padalyti į du etapus: medžiagos rinkimą ir medžiagos pristatymo rengimą. „Rinkdami medžiagą negalvokite apie jos pateikimo struktūrą, tvarką ir, apskritai, ar ją panaudosite. Atsirinkite tai, kas jums atrodo įdomu ir svarbu. Rengdami pateikimo struktūrą, iš atsirinktos medžiagos sudėliokite sklandų pasakojimą. Nebūtina panaudoti visą surinktą medžiagą“, – pataria H. Kuryla.
Didelę viešo kalbėjimo patirtį sukaupęs klubo narys K. Jurgaitis atskleidžia, kaip pranešimui suteikti gyvumo ir žavesio. Anot jo, pranešime labai rekomenduojama įpinti istorijas. Jų įvykiai vystosi greitai, pasakojimas turėtų užimti 4-5 minutes. Jis neabejoja, kad svarbiausia pranešimo dalis yra kvapą gniaužiančios istorijos pradžia, kuri turi intriguoti ir sudominanti. Norintiems pasiekti klausytojo įsitraukimą ir dėmesingumą, K. Jurgaitis pataria pranešimo pradžioje nebijoti perdėti ir sutirštinti spalvas, dėstymo metu pasakoti įvykius, panaudojant kuo daugiau vaizdingų detalių ir emocingų išsireiškimų, suteikiančių istorijai tikroviškumo. „Geros kalbos privaloma dalis yra lūžis, kulminacija, kai pasiekiama maksimali įtampa. Atomazgoje pasikeičia istorijos herojaus gyvenimas ir pateikiamas moralas su išvada“, – puikios istorijos elementus vardija K. Jurgaitis.

Humoro naudojimas kalbose
A. Kalesnykas, FTML neoficialiai vadinamas humoro guru, dalijosi patirtimi, kada ir kaip kalboje galima naudoti šį pramoginį elementą. Kaip žinia, humoras dažniausiai turi aštrių kampų (t. y. objektą, kuris pašiepiamas), todėl prieš sakant anekdotą, A. Kalesnykas rekomenduoja paanalizuoti auditoriją, kad nebūtų kas nors įžeistas. Paveikų kalbos įrankį – humorą – savo kalbose naudoja nedažnas kalbėtojas, paprastai dėl baimės būti nesuprastam ir nejuokingam. Tokiu atveju, humoro kalboje A. Kalesnykas siūlo turėti gelbėjimosi ratą, t. y. frazę, kuri gelbsti, kai auditorija nelabai juokiasi iš juokelio ir iliustruoja pavyzdžiu – šitą anekdotą aš specialiai papasakojau nejuokingai, nes bijau susilaukti sėkmės. Jis pastebi, kad dažnai šis gelbėjimosi ratas būna juokingesnis negu pats anekdotas.

Kas įdomu studentams?
Būsimiems teisininkams FTML atstovų pranešimai buvo įdomūs ir naudingi. Klausytojai aktyviai teiravosi, kaip įveikti viešo kalbėjimo baimę ir kas FTML atstovus motyvuoja kalbėti viešai. Taip pat sulaukta ir šmaikštesnių klausimų – ar gražu kalbant laikyti rankas kišenėse ir netgi provokuojančių – ar galite išmokyti mane meluoti?

Klubo atstovai grįžta su nauja patirtimi
Sakoma, kad norint tobulėti, reikia išeiti iš savo pažįstamos ir jaukios aplinkos. Klubo atstovai vienbalsiai pripažįsta, kad šis seminaras, vestas naujai žmonių grupei kitoje aplinkoje, davė patirties ir entuziazmo. H. Kuryla ir K. Jurgaitis susidūrė su iššūkiu kartu rengti pranešimą ta pačia tema, kai reikia prisiderinti prie partnerio dažnai improvizuotos kalbos. Ankščiau galvojęs apie galimybę dalyvauti debatų renginyje, A. Kalesnykas sužinojo, kad praktinio seminaro Išdrįsk kalbėti! vieni organizatorių – MRU debatų klubo pareigūnai. Jie FTML narius pakvietė į jų debatų klubo susitikimus, vykstančius trečiadieniais ir ketvirtadieniais 16–23 val.

Išoriniuose renginiuose dalyvauti verta
H. Kuryla užsimena, pavasarį MRU teisės studentams bus rengiama antra mokymų dalis ir kviečia klubo narius dalyvauti joje. Dalyvavimo išoriniuose klubo renginiuose nauda neabejoja K. Jurgaitis, nes „skirtingos tikslinės auditorijos padės jums visapusiškai patobulėti tiek rengiant pranešimo turinį, tiek perprantant auditoriją pristatymo metu“.
Tuo tarpu A. Kalesnykas pastebi, kad panašiuose renginiuose FTML atstovus organizatoriai pristato kaip viešojo kalbėjimo ir lyderystės specialistus, pažymėdamas, kad iš tikrųjų mūsų klubas vienija entuziastus, o ne specialistus. Visgi, šis pristatymas ir dideli lūkesčiai gali gąsdinti, tad pataria „pasirinkti labai siaurą viešojo kalbėjimo aspektą ir parengti apie tai gerą pranešimą“, – sako A. Kalesnykas, pabrėždamas, kad „su gerai parengtu pranešimu susilauksite gerų įvertinimų bet kurioje auditorijoje“.

Straipsnį parengė Jūratė Virkutienė

Related Posts

No posts were found for display
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas